Japonija
Japonijoje violetinė spalva simbolizuoja meilę, taigi nuotakos čia mėgsta pasipuošti šilkiniais kimono, išpuoštais išsiuvinėtomis violetinėmis gėlėmis.
Šiame krašte tikima, kad vestuvių metu dvasios atvyksta palaiminti jaunųjų.
Japonijoje, vestuvių metu, vyksta budistinė ceremonija, kuomet supinamos virvelės su karoliukais. Tai simbolizuoja dviejų šeimų susijungimą.
Kinija
Kinijoje labai garbinga, kuomet per sužadėtuves nuotakos tėvams yra dovanojamas mėsingas, jaunikio tėvų užaugintas paršelis.
Tradicinė vestuvių suknelė Kinijoje yra šviesiai rausva, ši spalva simbolizuoja laimę ir sėkmę naujojoje šeimoje. Vestuvinės suknelės puošiamos išsiuvinėjant auksiniais feniksais, chrizantemomis ir bijūnais, kurie simbolizuoja gerovę ir laimę.
Jaunikis paprastai vilki juodą šilkinį rūbą, išsiuvinėtą drakonais.
Per vestuves Kinijoje yra įprasta leisti fejerverkus, tai neva atbaido piktąsias dvasias.
Indonezija
Indonezijoje nėra nieko neįprasto į vestuves pasikviesti apie tūkstantį svečių. Nuotaka ir jaunikis privalo deramai pasitikti ir pasveikinti kiekvieną atvykusįjį.
Korėja
Korėjoje prieš vestuves atvyksta būrėja, vadinama „Kung hap". Ji bando įžvelgti, kokia bus poros ateitis, ar šie gyvens darniai. Būrėjos pranašystės labai vertinamos, jei svečiams kils bent menkiausia abejonė dėl harmonijos būsimoje šeimoje, jie gali neatvykti į puotą.
Filipinai
Senovėje Filipinuose jaunikis piršdavosi mesdamas ietį į išrinktosios namus. Tai buvo labai dramatiška tradicija, kuri reiškė, kad kažkas kovoja dėl merginos širdies. Šiandien šią tradiciją pakeitė tradicinio auksinio žiedo įteikimas.
Dauguma filipiniečių vestuvių yra katalikiškos, bet trunka tris dienas su įvairiausiomis ceremonijomis pirmąsias dvi dienas. Trečiąją dieną pora susikimba rankomis ir pažada mylėti vienas kitą amžinai (tris kartus), tuomet jų rankos surišamos juosta ir kunigas paskelbia juos vyru ir žmona.
