Banner

Papročiai

Papročiai

Šeimos apeigų, papročių, tikėjimų, su apeigomis susietos tautosakos tyrinėjimas rodo, kad lietuviai, kaip ir kitos tautos, jau ankstyvosios bendruomeninės santvarkos laikais turėjo gausybę savo pasaulėjautos vaizdinių. Tikėjimuose, susijusiuose su žmogaus atėjimu į pasaulį, gyvenimu, santuoka bei išėjimu iš šio pasaulio, nuo senų senovės vyravo prosenių, kitų šeimos mirusiųjų vėlių kultas. Žmonės tikėjo, kad visose svarbiausių gyvenimo momentų apeigose drauge su gyvaisiais dalyvauja ir mirusiųjų vėlės. Jei kas jas užmirštų, sulauktų didelės bausmės. Archajinėse, su religiniais tikėjimais susijusiose apeigose pastebimi senosios dvasinės kūrybos - kulto, meno, metamorfozės, inkarnacijos - elementai. Ritualinių reiškinių genezės, archajinės semantikos, ženklinės tautosakos sistemų, jų simbolikos retrospektyvinis aiškinimas yra svarbus ir aktualus šiandienos mokslui.
Tautos apeiginių tradicijų tyrinėjimuose plačiai remiamasi etnografiniais duomenimis, kuriuose išliko įvairių istorinių epochų kulto, tikėjimų, apeigų, papročių elementų. Tačiau gana vėlai užfiksuotos (XIX-XX a.) fragmentiškos etnografinės medžiagos analizė ne visuomet išsamiai atskleidžia keliamos problemos esmę. Etnografinė medžiaga buvo užrašinėjama tuo metu, kai šeimos papročiai, senovinės apeigos nyko arba buvo išnykę ir likę tik žmonių atsiminimuose. Vis dėlto, aiškinant papročių ir apeigų genetines šaknis, funkcinį turinį, transformaciją įvairiomis plėtotės sąlygomis, tenka remtis ir archeologiniais bei rašytiniais šaltiniais, nors kartais ir transformuotais, netekusiais savo pirminės prasmės, tačiau niekuo nepakeičiamais, juose ieškoti archajinių tų apeigų pėdsakų. Šitokios medžiagos semantinė esmė reikalauja gilesnio bei platesnio tyrinėjimo, remtis ne tik vietine, bet ir bendra priešindoeuropine bei indoeuropine medžiaga, ypač išlikusia kitose Europos tautose drauge su krikščioniškosiomis apeigomis, įvairių šventųjų kultu, daile, simbolika.
Daug senosios pasaulėjautos elementų išliko su apeigomis susijusiose mitologinėse giesmėse. Mitiniuose tautosakos žanruose, apeigose ir papročiuose dar galima aptikti gan aiškių totemizmo, animizmo, prosenių bei dievų kulto pėdsakų.
Šeimos, ypač vestuvių apeigose, svarbią vietą užėmė paukščių ir žalčių, kaip gyvybinės jėgos amžinumo, simbolių kultas. Paukščiais ir žalčiais buvo puošiama sakralinė apeigų duona - karvojus. Meniškai padirbti paukščiai buvo kabinami virš vestuvių apeigų stalo. Archajiniuose mitologinės tautosakos tekstuose ryškus minėtų gyvūnų vaidmuo kosmogoninėse, ypač su gyvojo pasaulio amžinumu susijusiose idėjose. Be to, paukščių ir žalčių atvaizdų paplitimas vestuvių, krikštynų, laidotuvių apeigose buvo siejamas su tikėjimu, jog mirusių prosenių vėlės lankosi šeimos apeigose paukščių ar žalčių pavidalu. Tie vaizdiniai ir buvo mirusiųjų vėlių inkarnacijos paukščiuose bei žalčiuose idėjos pagrindas.
Lietuvių šeimos ir jos švenčių apeigoms tyrinėti daugiausia panaudoti archeologiniai, rašytiniai, etnografiniai, lingvistiniai duomenys. Apie lietuvių ir kitų baltų šeimos apeigas jau XVI amžiuje rašė Jonas Lasickis, Motiejus Strijkovskis, Aleksandras Gvagninis, Jeronimas Maleckis. Bene išsamiausių žinių apie Prūsįjos lietuvių šeimos apeigas pateikė Matas Pretorijus .
Lietuvių šeimos papročiai ir apeigos nuosekliau netyrinėti, tik apie kai kurias apeigas XIX amžiuje žinių pateikė Teodoras Narbutas, Juzefas Ignacas Kraševskis, Simonas Daukantas, Liudvikas Adomas Jucevičius, Adomas Honoris Kirkoras, Motiejus Valančius , Antanas Juška ir kiti.
Paskutiniu metu kai kurių tikslių žinių apie šeimą ir jos papročius galima rasti Albino Kriauzos , Marijonos Cilvinaitės, Marijos Alseikaitės-Gimbutienės, Stasio Daunio, Mikalojaus Katkaus, Elvyros Dulaitienės (Glemžaitės), Irenos Čepienės, Rūtos Giedrienės veikaluose.

Atgal
3

  
Banner