Banner

Amžinas nuotakų klausimas: nuometas – už ar prieš?

Amžinas nuotakų klausimas: nuometas – už ar prieš?
„90 proc. klienčių, kurios ateina sakydamos, kad nenori nuometo, jį vėliau vis tiek pasirenka. Kai merginai salone uždedi jai tinkantį nuometą, jis tarsi „užbaigia“ visą nuotakos įvaizdį, tad kai po to jį nuimi, beveik kiekviena merginai pradeda jo trūkti ir taip nuomonė pasikeičia.“ – teigia vestuvinių suknelių salono „MJ salonas“ vadovė Jolanta Malvicienė, jau daugiau nei du dešimtmečius nuotakoms padedanti išsirinkti drabužį gražiausiai savo gyvenimo šventei.
 
Tačiau, jei nuometas nuotakai – toks svarbus aksesuaras, kodėl tiek daug būsimų jaunųjų svarsto atsisakyti šios tradicijos?
 
 
Reiškė ištekėjusios moters statusą
 
Lietuvoje puoštis nuometais pradėjo jau XI – XII a. Nuometas būdavo iš dvinyčio audinio, papuoštas stikliniais karoliukais, žalvarinėmis įvijomis. XVIII – XIX a. nuometui naudotas ploniausias ir gražiausias, dažniausiai daugianytis audinys (3 – 4 m ilgio, 0,5 – 0,7 m pločio). XIX a. nuometas buvo siuvamas ir iš pirktinio medvilninio audinio. Tais laikais nuometas buvo tvirtinamas beržo tošies, linų pluošto ar kieto audinio lankeliu. Būta kelių nuometo užrišimo būdų, dažniausiai dėvėtas surištas dešinėje smilkinio pusėje. Ilgiausiai (iki XX a. pradžios) nuometą, kaip šventinį galvos apdangalą, išlaikė šiaurės rytų aukštaitės.
 
 
Lietuvą baltos vestuvinės suknelės pasiekė daug vėliau nei Europą. Nuo seno mūsų nuotakos dėvėjo puošnesnius nei kasdien, tačiau margus apdarus: marškinius, liemenes ir sijonus. Visas kostiumas austas etnografinei vietovei būdingais raštais, tik galvos apdangalas buvo baltutėlis ir naujas, simbolizavo nuotakos tyrumą. Nuo pat vestuvių dienos iki mirties ištekėjusi moteris negalėjo viešai rodytis vienplaukė – taip žmonės atskirdavo, kuri jau susaistyta santuokos saitais, o kuri dar tik vėjavaikė.
 
 
„Nuometo galia“
 
Pasiklausėme savo portalo skaitytojų, ar jos gražiausiajai šventei rinksis nuometus.
 
„Kol nepamačiau savęs su nuometu, žiūrint į kitas jis man jokio įspūdžio nedarė. Kai matavausi suknelę, buvau raginama prisidėti ir nuometą (nors „žinojau“, kad man jo nereikia!), o pamačiusi save veidrody su tuo nuometu negalėjau patikėti jo galia. Manęs, beje, nežavi visai trumpi nuometai.“ – Rūta.
 
„Aš galvojau būti be jo (nuometo, red. past.), bet kai matavausi panelė salone pasiūlė įsisegti, tai susimėčiau ir nebežinau. Mama tai vos nesusigraudino, kaip jau buvo gražu.“ – Jurgita.
 
 
„Man gražu ir gėlės plaukuose, ir vainikas, ir lankelis, ir nuometas... Nežinau, ką rinktis. Tačiau kažkuo galvą papuošti norisi. Kiek žiūrėjau draugių nuotraukų, tiek man vis kažko trūkdavo, jei nuotaka tik „tuščia“ galva būdavo.“ – Agnė.
 
„Pusę metų galvojau, kad nuometo tikrai nesidėsiu, bet kai pirkau suknelę man jį uždėjo ir... planai pasikeitė. Ir gražią tradiciją sužinojau – per šventę nuims man nuometą ir uždėsiu jį vyriausiajai pamergei.“ – Jolita.
 
 
Kategoriško verdikto straipsnio pavadinime užduotam klausimui priimti nenorėtume, bet, atrodytų, „nuometo galia“ – ne iš piršto laužtas dalykas.
 
 
 
Nuotraukos: pinterest.com
 
Šaltinis: vestuviupartneris.lt
 
 
 
Atgal
2

  
Banner