Įstatymas, suteikiantis galimybę santuoką registruoti ir pasirinktoje vietoje, o ne tik bažnyčioje ar Civilinės metrikacijos skyriuje įsigaliojo nuo 2009 metų. Įstatymas numato, kad santuoka gali būti registruojama jaunavedžių pasirinktoje vietoje, tačiau ta vieta turi būti miesto, kurio Civilinės metrikacijos skyriuje santuoka registruojama, ribose. Taip pat santuokos registravimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nekelti pavojaus aplinkiniams bei dalyvių gyvybei ar sveikatai. Ceremonijos metu turi būti iškelta Lietuvos Respublikos vėliava.
Norą santuoką registruoti kitoje vietoje, jaunavedžiai turėtų pareikšti teikdami prašymus Civilinės metrikacijos skyriuje. Taip pat jaunavedžiai prisiima atsakomybę pasirūpinti metrikacijos skyriaus darbuotojo kelione į ir iš santuokos vietos bei reikalingomis priemonėmis ją registruoti (darbuotojas turi stovėti ant lygaus, neslidaus pagrindo, greta jo turi stovėti stalelis, reikalingas dokumentus padėti, apsauga nuo lietaus ir kt.) Jaunavedžiai įsipareigoja po ceremonijos palikti santuokos vietą švarią ir tvarkingą. Santuoka registruojama tik Civilinės metrikacijos skyriaus darbo metu arba specialiai santuokos ceremoniją pasirinktoje vietoje registruoti nurodytu laiku. Priimant šį įstatymą buvo laukiamas didžiulis jaunavedžių entuziazmas ir tikėtasi bumo, norinčių santuoką registruoti kitoje vietoje, o ne Civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau spėliojimai nepasitvirtino ir šia galimybe suskubo naudotis tik nedidelė dalis jaunųjų. Dažniausiai santuoką ne Civilinės metrikacijos skyriuje pasirenka didžiųjų šalies miestų (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) gyventojai ir netgi yra išskirtos vietos, kuriose tuoktis yra populiariausia.
Vilniaus gyventojai ar sostinėje susituokti nusprendę jaunavedžiai registracijos vieta dažniausiai renkasi Verkių rūmus, Vilniaus universiteto Botanikos sodą bei Vilniaus rotušę.
VERKIŲ RŪMAI
Verkių rūmų istorija yra gana sena ir siekia net Viduramžius. Iki pat XX amžiaus Verkių rūmai priklausė dvasininkijai bei šalies aukštuomenei, vienas po kito juos valdė vyskupai ir kunigaikščiai. Rūmai visada buvo atidžiai prižiūrimi, rūpintasi jų restauravimu, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu Verkių rūmai buvo stipriai nuniokoti. Po jo čia įsteigtas pensionatas, dar vėliau gyvulininkystės, kolūkio mokyklos. Nuo XX amžiaus antros pusės Verkių rūmuose veikia Botanikos institutas. Lankytojai šią vietą renkasi dėl įspūdingo kraštovaizdžio – aplink dvarą įkurtas nuostabaus grožio parkas, apžvalgos aikštelė, kalno, ant kurio įsikūrę rūmai, papėdėje veikia senovinis vandens malūnas. Kvapą užgniaužia klasicistinio stiliaus pastatų ir augalų gausos dermė, greta kolonomis puoštų rūmų galima pamatyti rožyną, prisėsti ant ratu išdėstytų suoliukų. Pasiekus apžvalgos aikštelę atsiveria vaizdas į kalno apačioje tekančią Neries upę, matyti miškų masyvai, dalis miesto pastatų. Santuokos ceremonija gali vykti rūmų patalpose esančiose salėse, čia taip pat veikia ir restoranas, todėl ceremonijos vieta paprastai tampa ir šventės vieta. 
VILNIAUS UNIVERSITETO BOTANIKOS SODAS
Vilniaus universiteto Botanikos sodas įkurtas XVIII amžiaus antroje pusėje. Šiandien tai yra pats didžiausias ir didžiausią augalų įvairovę turintis Botanikos sodas Lietuvoje. Sodo teritorija padalinta į keletą skirtingų erdvių, tarp kurių galima rasti įspūdingą rožyną, Japonišką sodą, tvenkinių ir net žirgyną. Dėl įspūdingos žalumos ir žiedų gausos sezono metu jaunieji čia dažnai atvyksta fotografuotis, o sodo teritorijoje esančiame restorane ne retai registruojama ir santuoka. Botanikos sode įrengti liepteliai, pastatyta daugybė suoliukų, čia galima rasti ir labai retų augalų bei įspūdingų poilsio zonų, todėl ceremonija ir nuotraukos papuoštos nuostabiais gamtos vaizdais. 
VILNIAUS ROTUŠĖ
Vilniaus Rotušė yra politiškai ir istoriškai šaliai svarbi vieta, o jos istorija, spėjama, prasideda XV amžiuje. Po to Rotušė buvo ne kartą rekonstruota, tačiau šiandieninis pastatas stovi ant tų pačių pamatų. Viena didžiausių Rotušėje kilusių nelaimių – didžiulis gaisras XVIII amžiaus viduryje, po kurio Rotušę atstatinėta du kartus – pirmasis buvo nesėkmingas. Baigiamieji Vilniaus Rotušės rekonstrukcijos darbai vyko XVIII – XIX amžių sandūroje. Paskutinė pastato restauracija atlikta prieš kiek daugiau nei dvidešimt metų, tuomet Rotušė įgavo tokį vaizdą, kokią mums ją įpasta matyti dabar. Nuo pat pirmųjų dienų šis statinys atliko svarbų vaidmenį šalies gyvenime, o šiandien čia įprasta teikti ordinus, valstybines premijas, apdovanoti šaliai nusipelniusius asmenis, rengti aukštuomenės pokylius. Su Rotuše siejamas iškilmingumas, elegancija, klasikinis ir prabanga tviskantis interjeras, ko gero, yra pagrindinės priežastys, viliojančios jaunavedžius savo santuoką registruoti būtent čia.
Šaltinis Vestuviupartneris.lt
