Rita ir Edgaras. Sentimentų kupina meilės diena

 

Susituokėme po 4 metus trukusios, nuostabių akimirkų kupinos draugystės. Susižadėję, visai neskubėjome tuoktis – galbūt laukėme vienas iš kito ženklų, jog esame tam visiškai pasiruošę. Manau, jog meilės reikaluose svarbu neskubėti, išgirsti vienam kitą. Viskas vyko labai organiškai ir palaipsniui.

 

 

 

Galima sakyti, jog vestuves planavome beveik 7 mėnesius. Planavimą pradėjome nuo vestuvių vietos pasirinkimo. Tai gali pasirodyti gan keista – juk daugelis porų pirmiausia išsirenka vestuvių datą ir tik tuomet pradeda ieškoti šventės vietos ir paslaugų teikėjų. Tuo tarpu mes su Edgaru nebuvome prisirišę prie konkrečių dienų – norėjome tik tiek, kad mūsų šventė vyktų rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį.

 

Šventės vietos paieška nebuvo tokia sklandi, kokios tikėjomės – tačiau galiausiai suradome idealų pasirinkimą. Tiesa, dėl jo teko pakeisti vestuvių dieną bei iš naujo užsisakyti paslaugų teikėjus. Ir tai teko daryti likus vos keliems mėnesiams iki šventės! Mums labai pasisekė, kad daugelis paslaugų teikėjų tą dieną nebuvo užimti ir sutiko perkelti rezervacijas.

 

 

 

Išsirinkę šventės vietą išgryninome mūsų šventės formatą. Norėjome įteisinti savo meilę prieš Dievą, tad nusprendėme susituokti bažnyčioje. Kad vestuvių diena būtų sklandesnė, o svečiams netektų nuobodžiauti, sumanėme fotosesiją daryti prieš ceremoniją, taip pat nusprendėme, jog darysime vienos dienos šventę.  Kadangi pažįstame vieną vestuvių fotografą, paskambinome jam ir išsiklausinėjome visų mums iškilusių klausimų. Tikriausiai geriausias jo patarimas buvo – pasimėgauti planavimo procesu. Būtent tą ir stengėmės daryti. Iš pradžių buvo kilusi mintis pasisamdyti vestuvių planuotoją, tačiau pamatę, jog gana tiksliai žinome, ko norime, nusprendėme šios minties atsisakyti.

 

 

Daugelį paslaugų teikėjų rinkomės iš savo artimos aplinkos – tai mums teikė daugiau pasitikėjimo ir garantavo kokybę. Tik pradėję planuoti savo šventę suvokėme, kiek mūsų pažįstamų yra vienaip ar kitaip įsitraukę į vestuvių verslą.  Pavyzdžiui, mūsų vestuves dekoravo mano buvusi bendradarbė, šventėje grojo mano kursiokas saksofonistas. Konditerė bei vedėjas taip pat buvo pažįstami.

Vienas geriausių mūsų priimtų sprendimų buvo patikėti savo šventės puošybą dekoratorei, kuri užsiima ir vestuvių dienos koordinavimu. Ji davė daug naudingų patarimų, o šventės metu rūpinosi visomis smulkmenomis.

 

Pakeitę vestuvių datą turėjome ieškoti naujos fotografės – taip atradome nuostabią fotografę Vilmą Deveikytę. Jau nuo pirmo skambučio žinojome, jog ji įamžins mūsų šventę. Bendraudami su ja, iš karto pajutome jos profesionalumą, o tuo pačiu ir nuoširdumą bei atsidavimą savo darbui.  Tą patį galime pasakyti ir apie operatorių Rimantą („Nebula Moments“) – jautėmės taip, tarsi bendrautume su senu draugu, o rezultatas pranoko visus lūkesčius.

 

Labai mėgavomės maisto tiekėjų paieškos procesu – dalyvavome daugybėje degustacijų ir galiausiai pasirinkome restoraną „Natali“. Likome patenkinti  tiek maistu, tiek profesionaliu aptarnavimu.

 

 

 

Mano rytas prasidėjo nuo apsilankymo salone – kol čia buvo rūpinamasi mano grožiu, galėjau atsipalaiduoti, skanaudama kavą. Tuo tarpu Edgaras ruošėsi „Barzdaskučiuose“ – ten tvyranti vyriška atmosfera leido nusiraminti, atsipalaiduoti ir pasimėgauti išskirtiniu dėmesiu.

 

Fotosesija praėjo labai smagiai, nes tiek fotografė Vilma, tiek operatorius Rimantas puikiai suvokė mūsų viziją. Tai labai šilti ir draugiški žmonės, tad būdami šalia jų galėjome atsipalaiduoti ir gerai praleisti laiką. Kadangi Edgaro aistra yra motociklai – susitarėme su „Mesh Motors“, kad paskolintų mums klasikinį motociklą fotosesijai. Fotosesijų vietos taip pat buvo mums gerai pažįstamos, sentimentalios ir artimos – norėjome, kad visa diena mums būtų ypatinga ir asmeniška.

 

Vestuvių ceremoniją Petro ir Povilo bažnyčioje labai jaukiai pravedė Edgaro bičiulis iš mokyklos laikų, neseniai įšventintas į kunigus. Po jautrios ceremonijos sulaukėme daugybės sveikinimų iš artimųjų ir draugų – tačiau sveikinimus nutraukė lietus, tad svečiai buvo priversti skubėti į šventės vietą.  Mes tuo tarpu, įkalbėti savo fotografės ir operatoriaus, vykome įsiamžinti su kabrioletu lietuje. Važiuojant į šventės vietą lietaus jau buvo tiek daug, jog nebuvome tikri, kad pasieksime kelionės tikslą.

 

Vakarinė šventės dalis praėjo nepastebėtai.  Renginių vedėjas Aleksandras Špilevoj suplanavo netradicinę programą, kuri įtraukė tiek mus, tiek mūsų svečius. Šventę užpildėme tokiais mažais elementais kaip pripučiamos gulbės tvenkinyje, kamera draugų istorijoms įamžinti bei staliuku, ant kurio visi svečiai galėjo užrašyti savo palinkėjimus. Dabar šis staliukas stovi mūsų balkone.

 

 

Vakarą praskaidrino ir lyriškai prasidėjęs, tačiau labai linksmai pasibaigęs mūsų vestuvinis šokis, prie kurio prisijungė iš mūsų svečiai. Vakaro muzika rūpinosi saksofonistas Žygimantas, kuris saksofono garsus derino su populiariąja šokiu muzika. Vakaro kulminacija tapo gintaro dulkių ceremonija.  Jos metu svečiai į laužą metė gintaro dulkes ir sakė mums savo nuoširdžius palinkėjimus.

 

Dekoratorės renginio vietoje pakabino daug mums asmeniškai svarbių akcentų – drobę su mūsų nuotraukomis, draugų sveikinimą mūsų sužadėtuvių proga ir net paveikslą, kurį nupiešiau per savo mergvakarį. Taip buvo sukurta sava aplinka, kuri leido tiek mums, tiek svečiams atsipalaiduoti.

 

Nenuvylė ir dovanos – pavyzdžiui, iš tėvų gavome knygą su giminės receptais. Taip pat paprašėme svečių, vietoje gėlių dovanoti gyvūnų maistą. Buvo labai malonu, kad galėjome padaryti gerą darbą ir savo švente pasidalinti su kitais.