„Su Mariumi susipažinome dar vidurinėje mokykloje. Nepaisant to, kad buvome klasiokai, koridoriuje prasilenkdami retkarčiais tik vangiai ištardavome ,,labas“. Kartą nutiko taip, kad vėluodama į istorijos kontrolinį, praradau savo vietą suole ir vienintelė laisva vieta buvo prie Mariaus. Tada net neįtarėme, kad viskas gali baigtis būtent taip. Po lemtingojo kontrolinio, į savo nuolatinę vietą taip ir nebegrįžau – matyt, visai patiko jo draugija. Po kelių mėnesių baigėme mokyklą ir toptelėjo mintis, jog daugelio klasiokų galbūt daugiau jau nebepamatysiu. Bet ir vėl – likimas! Visai netyčia atsidūrusi mažai pažįstamo vaikino gimtadienyje sutikau jį, Marių. Jau kitą mėnesį krovėmės daiktus ir važiavome atostogauti prie jūros, kur įvyko pirmasis prisipažinimas meilėje.
Septynis metus kūrėme savąjį pasaulėlį ir planavome kartu ateitį. Spalio mėnesį išvykome atostogauti į nuostabiąją Tenerifę. Vieną vakarą, sėdėdami terasoje ir stebėdami į neramų vandenyną besileidžiančią saulę, šnekučiavomės apie dienos įspūdžius ir tolimesnius mūsų planus. Staiga išgirdau žodžius: „Norėčiau tau dabar pasipiršti, bet... neturiu žiedo“. Viskas buvo taip netikėta ir spontaniška – tiesiog apkabinau jį ir pasakiau „TAIP!““ – Jurgita su šypsena pasakoja kaip pamilo savo klasioką Marių ir galiausiai sutiko tapti jo žmona. Jurgita ir Marius dalinasi išties nepaprastomis savo vestuvių Juodkalnijoje akimirkomis.
VISADA SVAJOJO APIE VESTUVES DVIESE
Iš tos laimės grįžus į Lietuvą visiškai pamiršau apie sužadėtuvių žiedą ir puoliau ruoštis vestuvėms, nors dar net nebuvome išsirinkę datos. Po kurio laiko nusprendėme viską aptarti ir pasirinkome savo šventei gegužės mėnesį. Visada kalbėjome, kad vestuvės yra dviejų žmonių šventė ir mūsiškės turėtų vykti ne Lietuvoje, tad savo nuomonės nepakeitėme. Esame gamtos mylėtojai, mėgstame kalnus, todėl meilę įteisinti nusprendėme Juodkalnijoje. Lietuvių, kurie ruošia vestuves būtent šioje šalyje surasti nepavyko, tad rinkomės iš vietinių planuotojų, tačiau dabar dėl to visiškai nesigailime.
RINKOSI VIETINIUS PASLAUGŲ TEIKĖJUS
Pusę metų bendravau su nuostabia koordinatore iš Juodkalnijos („GO Wedding Montenegro“) – rinkausi ceremonijos arką, vietą, fotografus ir kitus svarbius šventės akcentus. Labai nerimavome dėl oro kalnuose, bet koordinatorė pažadėjo, kad geras oras įeina į vestuvių paketą, tad mes ja pasitikėjome. Susituokti užsienyje ir dar ne Europos Sąjungos šalyje nėra taip lengva. Todėl pasirinkome kur kas paprastesnį sprendimą ir susirašėme Lietuvoje. Atvykus į Juodkalniją oras tikrai nebuvo kaip užsakytas, bet stengėmės nepanikuoti. Viešbutyje susitikome su koordinatore, filmuotojais ir fotografais – aptarėme, kaip viskas vyks šventės dieną. Koordinatorė dar kartą patikino, kad oras rytdienai užsakytas ir nėra dėl ko jaudintis.
NEKEISTŲ NĖ VIENOS DETALĖS
Atėjus taip ilgai lauktam rytui į viešbutį sugužėjo stilistė, fotografė ir operatorius. Pradėjome pasiruošimą. Nejaučiau jokios įtampos, nes jaučiausi be galo laiminga. Kaip mūsų koordinatorė ir tikino – oras buvo puikus. Važiavome fotografuotis ir galiausiai vykome į ceremonijos vietą. Koordinatorė davė ženklą, pasigirdo muzika ir aš ėmiau lėtai leistis laiptais link savo vyro. Pamačius vaizdą, kurį mintyse kūriau pusę metų, akyse ėmė kauptis ašaros. Ceremonija buvo pasakiška! Šiandien nekeistume nė vienos detalės! Po ceremonijos vėl važiavome fotografuotis į kalnus, o grįžę į viešbutį persirengėme ir lėkėme švęsti savo šventės, kaip visada ir sakėme – dviese.
Savo istorija pasidalino Jurgita ir Marius
Nuotraukos: Elvira Dubinina
Šaltinis: vestuviupartneris.lt
Atgal
2020 03 31
Susiję straipsniai
5 patarimai vestuvių paslaugų teikėjams karantino metu
Populiariausios dainos pirmajam jaunavedžių šokiui!
.jpg)
