„Viena taškuota diena“

Teminės vestuvės tampa gana populiarios ir Lietuvoje. Pasirinkta tematika dažniausiai atspindi jaunavedžių pomėgius, svajones, įsimintinas akimirkas. Kaip pasirinko savo dienai temą ir kaip sekėsi planuoti vestuves, pasakoja „Taškuotų vestuvių“ jaunoji - Rasa Kunsmanė.
1. Rengėte temines, gana ryškias vestuves. Kokios jos buvo? Ar galėtumėte trumpai apibūdinti (spalva, elementai, ornamentai, pagrindinis akcentas ir kt.)
Savo šventę galėtume pavadinti „Viena taškuota diena”. Pagrindinė šventės spalva buvo raudona, papuošta baltais taškeliai. Visa šventės stilistika iš to ir išsivystė. Nuotakos suknelė buvo retro stiliaus, raudona, baltais taškeliai, jaunasis buvo pasipuošęs raudonomis kelnėmis ir taškuota varlyte. Pirmasis mūsų šokis buvo svingas, o šventės metu skambėjo daug rokenrolo.

2. Kaip ir kodėl šovė mintis rengti temines vestuves? Kodėl pasirinkote būtent tokį sprendimą? Galbūt tai Jums kažką simbolizuoja?
Viskas prasidėjo nuo vestuvinės suknelės. Dar kai net nebuvome susižadėję, internete aptikau lietuvišką puslapį, kuriame buvo parduodamos retro stiliaus suknelės, ir jau tada juokais pasakiau, kad jei kada tuoksimės, tai tik su tokia suknele. Žinoma, tada dar nežinojau, kad ta suknelė bus raudona. Kai atėjo metas ruoštis šventei, sukneles pardavinėjusi nuostabi moteris pasiūlė būtent šį variantą, apsistojau ties raudonu, baltai taškuotu audiniu. Suknelės modelis ir spalva padiktavo visą šventės stilistiką.
Nenorėjome preciziškumu ir prabanga tviskančių vestuvių. Norėjome, kad tokią svarbią dieną tiek mes, tiek su mumis kartu švenčiantys žmonės jaustųsi neįsispraudę į nepatogius rėmus ir tiesiog kartu linksmai,nesuvaržydami pasilinksmintų mūsų šventėje. Tai taip pat darė labai daug įtakos ruošiantis šventei. Daug dėmesio skyrėme patogumui, paprastumui ir jaukumui.
3. Kurio iš Jūsų iniciatyva buvo nuspręsta rengti temines vestuves? Kaip šį pasiūlymą priėmė kita pusė?
Kadangi vestuvių temą padiktavo suknelė, tai,  ko gero, galima sakyti, kad iniciatyva buvo iš nuotakos pusės. Tačiau tai tikrai nebuvo vieno žmogaus sprendimas. Pati idėja abiems pasirodė šauni, tad tikslingai ją plėtojome.
4. Kaip sekėsi planuoti? Ar viską darėte patys, ar naudojotės organizatorių paslaugomis?
Visą šventę organizavomės patys, be jokių organizatorių, stilistų, ar vestuvių planuotojų paslaugų. O planuoti sekėsi, sakyčiau, gana neblogai, nes viską darėme iš anksto, stengdamiesi apgalvoti įvairius dalykus. Stengėmės, kad viskas, kas bus daroma šventėje, ­ mums asmeniškai būtų svarbu ir suprantama. Dėl to skaitėme apie vestuvių papročius, jų kilmę, simboliką ir vestuvių dieną darėme tik tai, ko tikrai norėjome patys, o ne dėl to, kad visi tai daro. Dėl to prie altoriaus žengėme kartu, susikibę už rankų, o ne lydimi tėvų, mūsų šventėje nebuvo nei baltos suknelės, nei balandžių, keliaraiščių ar nuotakos nešimo per tiltą.

5. Kur sėmėtės idėjų? Aprangos, dekoro, aksesuarų...? Kaip sekėsi jų ieškoti ir kur įsigijote?
Įvairių idėjų ieškojome internete ir savo galvose. Peržiūrėjome daugybę vestuvinių nuotraukų, rinkome patikusias idėjas, o naujai kilusias užsirašydavome. Labai svarbu ruošiantis tokiai šventei nepalikti kilusių idėjų tik galvoje, nes per minčių gausą, didelė tikimybė, kad kažkas pasimirš. Kadangi mano specialybė susijusi su dizainu ir mėgstu užsiimti rankdarbiais ­ labai daug ką dariau pati. Kvietimus, papuošimus, varlytesdraugams ir jaunikiui, net pasijonį  siuvausi pati (iššūkis buvo nemenkas, bet labai malonus). Tačiau kai kuriuos aksesuarus užsakinėjau iš vienos rankdarbiais užsiimančios merginos. Ją taip pat radau internete, peržiūrėjusi gausybę variantų ir išsirinkusi sau artimiausią pagal stilistiką variantą. Megztinuką, kad nesušalčiau, paprašiau numegzti mamos.
6. Ar prie vestuvių temos buvo derinamos ir šventės vietos, automobilių dekoracijos, kvietimai? Galbūt tam tikrus nurodymus davėte ir svečiams, svitai, liudininkams?
Viską bandėme išlaikyti panašios stilistikos. Šventėje dominavo balta ir raudona spalvos. Svečių paprašėme pasipuošti šviesiomis ar bent pastelinėmis spalvomis. Merginoms buvo paruošti raudoni kaspinai ant liemens ir iš audinio pagamintos gėlytės, tvirtinamos ant riešo (taip pakeitėme puokšteles, kurios neretai sukelia daug
nepatogumų ir apvysta), o vaikinams buvau pasiuvusi taškuotas varlytes.  Šventės vietos ieškojome kuo panašesnės į kaimo daržinę (deja, tokių vietų nedaug). Norėjome jaukumo ir paprastumo. Šventės vietą puošėme patys, stalo papuošimus taip pat gaminau pati.

7. Su kokiais sunkumais susidūrėte planuodami vestuves? Galbūt ne viską pavyko įgyvendinti taip, kaip norėjote? Ar vis dėlto buvo verta rengti kitokias nei įprasta, temines vestuves?
Kartais būdavo nelengva rasti, įsigyti reikiamų daiktų. Kad ir jaunojo kelnės.. Ilgai užtrukom, kol radome sodrios raudonos spalvos kelnes. Teko susidurti ir su neatsakingais paslaugų teikėjais. Mergina turėjusi daryti vestuvinį makiažą ir šukuoseną, atšaukė mano rezervuotą laiką likus gal mėnesiui iki vestuvių, nors laikas buvo suderintas gal prieš 4 ar dar daugiau mėnesių. Tačiau netikėtai pavyko rasti kitą šaunią merginą, kurios puikiai atliktas darbas privertė džiaugtis taip susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Rengdami savo šventę nesiekėme išsiskirti, tiesiog norėjome šventės tokios, kokia mums atrodė turi būti. Dėl to tikrai džiaugiamės. Nes viskas buvo būtent taip, kaip norėjome, įsivaizdavome ir dar geriau.
8. Ar rekomenduotumėte temines vestuves kitiems jaunavedžiams? Kam reikėtų pasiruošti, nusprendus jas rengti? Kiek laiko prieš vestuves reikėtų pradėti jas organizuoti? Nuo ko reikėtų pradėti?
Manau, kad šiais laikais didžioji dalis vestuvių daugiau ar mažiau  būna teminės. Planuodami prisiriša prie tam tikros spalvos, kažkokių akcentų ar pan.  Manau tai yra labai gražu, nes suteikia šventei vientisumo. Skiriasi tik mastas, kaip stipriai ta tema akcentuojama. O kam reikėtų pasiruošti rengiant vestuves, tai nuomonių gausai. Todėl, mano manymu,  labai svarbu žinoti, ­ ko būtent jūs norite iš savo šventės. Kad ir ką sugalvotumėte, tikrai atsiras žmonių, kuriems tai nebūtinai atrodys labai šaunu, gal net bandys jus nuo kažko atkalbėti. Bet juk tai JŪSŲ diena, JŪSŲ šventė, ir viskas turi būti taip, kaip norite JŪS, o ne jūsų mama, sesuo, ar draugai. Mes šventei ruoštis pradėjome likus beveik metams. Kadangi turėjome daug laiko, galėjome rinktis iš didesnės paslaugų pasiūlos už geresnę kainą. Pirmiausia išsirinkome šventės datą, tada užsisakėme sodybą ir rezervavome bažnyčioje tikslų laiką. Taip pat ilgai nelaukę susitarėme ir su fotografu. Tai pagrindiniai dalykai, kuriuos turint galima viską planuoti toliau.

9. Keletas patarimų planuojamtiems vestuves (nebūtinai temines).
Pirmas patarimas, kaip ir minėjau, planuoti šventę tokią, kokios norisi patiems. Rekomenduočiau nepalikti svarbių dalykų paskutinėms dienoms, pasistengti susiplanuoti darbus taip, kad paskutinę naktį prieš šventę galėtumėte gerai pailsėti. Ryte nepamiršti pavalgyti pusryčių ir nusiteikti, kad net jei ir ne viskas pavyks taip, kaip planavote, ­ tai vis tiek jūsų šventė ir turite ja džiaugtis. Planavimas trunka ilgai, o pati šventė prabėgs taip greit, kad negalite gaišti laiko nepavykusioms smulkmenoms, nes tai tik smulkmenos. Pasistenkite tą dieną džiaugtis svarbiausiu dalyku – ­santuoka, o visa kita yra tik šventės smulkmenos.
Pasidalino įspūdžiais ir nuotraukas pateikė: Rasa Kunsmanė. Fotografas Evaldas Stakėnas.