Banner

XX a. pradžios MERGVAKARIAI

XX a. pradžios MERGVAKARIAI

1. Išmokydavo bendrą stalo dainą.
2. Deklamavo eilėraščius apie draugystę, meilę...
3. Ėjo ratelius, mokėsi grakštaus šokio.
4. Ruošdavo dovanėles pabroliams.
5. Apžiūrėdavo jaunosios ir pamergių aprangą.
6. Jaunajai sakė palinkėjimus ir įrašydavo į albumą prisiminimo žodžius...
7. Įteikdavo išaustas juostas.
8. Kiekviena pindavo rūtų vainikėlį: kuris būdavo dailesnis tą ir pasiimdavo jaunoji.
Mergvakaris baigiamas taip: jaunoji sodinama ant kėdės, uždedamas ant galvos rūtų vainikėlis ir tyliai kiekviena atsisveikindama vis kitaip graudeno. Bučiuoja vainikėlį, kita sužieduotuvių šakelę prie kojų padeda, sekančioji glosto veidelį ir palieka jaunąją dūmoti...

Ir dūmodavo:
...Su tavim aš norėčiau pabūti,
Kai ruduo auksins beržui lapus...
Taip rašė Giedrė Razvadauskienė

Jaunoji savo kraičio skrynioje turėjo daug margaspalvių juostų. Jų padovanodavo pulko merginos. Seniau juostos buvo didelė dovana ypač per vestuves. Jos buvo ir visų vestuvių puošybos elementas.
Jos atkeliavo iš gilios senovės. Jų spalvų žaismas bylojo apie nagingas ir darbščias Lietuvos moteris ir merginas.
Juostos - labai sena lietuvių tautodailės šaka į šiandieninę buitį atėjusios iš močiučių skrynių.
Juostose atsiskleidžia spalvinis tautos skonis.
Šiuo metu juostos pinamos rankomis. Pradėtos kaladėlėmis vyti vytinės juostos.Tokia juosta, ilgiausia Lietuvoje, buvo apjuostas ir mūsų Seimas. Jos žinomos Lietuvoje nuo IV amžiaus.
Populiarios - rinktinės juostos. Jos žinomos nuo XIII amžiaus. Jų paklausa didelė, dovanojamos svečiams, atvykstantiems į Lietuvą, jubiliatams ir kt. progomis.
Mergelės dovanodamos juostą, atiduodavo duoklę pirmiesiems meilės jausmams. Yra manoma, kad juosta buvusi pats pirmasis audinys žemėje. Mergelės jas pradėdavo austi anksti, dar piemenaudamos.
Jaunamartė juostų priausdavo ir pati daug, nes jos buvo buityje labai plačiai naudojamos: puošdavo rūbus, vystydavo kūdikius, iškilmių metu buvo puošiamos žirgų galvos. Juostos turi ir simbolinę reikšmę. Jomis būdavo perrišami lauknešėliai, sietuvės, lopšiai, apjuosiami garbingi svečiai, jubiliatai.
Juostomis buvo puošiamos ir bažnyčios. Buvo siuvami net kilimai ant kurių per jungtuves stovėdavo jaunieji.
Rimti vyrai nori kuklių nuotakų. Anot poetės J.Degutytės žodžių:

Jei ateisi,
Tai kaip saulė tik ateik
Ir tokia šventa,
Jei ne saulė tu, jei vario moneta,-
Nesiartink! Man tokios nereik.

Tą kilnią gamtos dovaną būti moterimi-motina mums padovanojo gyvenimas ir patikėjo mumis.
Nedera šios kilnios dovanos poskandinti tabako dūmuose ar stiklelyje...
Reikia žinoti, kad tabako dūmuose yra apie 300 kenksmingų medžiagų žmogaus sveikatai.
Rūkymo istorija siekia gilią senovę. Į Europą dūmų kvapelį atvežė Kolumbo jūrininkai iš Amerikos tropikų.
„Kasdien surūkančiam po 20 cigarečių per metus kvėpavimo takuose nusėda 6 kg kenksmingų medžiagų.“
Seniau merginos nerūkė. Dabar tikriausiai galvojama, kad rūkymas - mada, Bet tai juk sena mada! 0 kas sena - teigiama - nemadinga ir reikėtų atmesti.
Dvasinė būsena turi peraugti fizinį potraukį.
Pasislėpkite nuo blogio jaunystės versmėje. Tegul dega sieloje skaidrus žiburėlis, tada širdyje budės tikrasis ir žmogiškasis gėris.
Sūpuokite doros lopšyje skaisčias ir tyras svajones, prie kurių prisilietus būtų visiems miela ir gera.
Paskutinis mergvakaris...
Mergelė eina į darželį, kuriame auga gėlės ir žalios rūtelės... Atsisveikina su jomis:
Sudie rūtelės žaliosios, daugiau jūsų neravėsiu ir jums dainelių nebedainuosiu...
Sudie baltos lelijėlės, daugiau jūsų jau nebemyluosiu.
Sudie žolynėliai žali, jūsų daugiau nemindžiosiu ir švelnių žodelių neištarsiu bernužio laukdama... ir užveria darželio vartelius.

Mergvakario vakarą...
Sesės rūteles ravėja
Broliai sėja linelius
Tėvas ristą žirgą riša
Ir uždaro vartelius.
Motinėlė drobes audžia
Ir dainuoja daineles.
Mergužėlė, lelijėlė,
Kraun į kraičio skryneles.

Priedainis:
Lai, lai rila lai,
Lai, lai rila lai, Tėvas ristą žirgą riša
Ir uždaro vartelius.

Mergvakaryje...
Tavo siela tartum begalinė
Amžino pavasario versmė.
Kaip jaunų dienų žiedai šilkiniai,
Kaip šviesi gyvenimo versmė.
Bernardas Brazdžionis

Jaunąją apžiūrėdavo pamergės, patardavo, pagirdavo, pasidžiaugdavo... Kai ką pridėdamos, kai ką atmesdamos. Jaunoji nepamiršta jaunajam paruošti baltą gėlytę su rūtų šakele, kuri bus prisegta prie švarko atlapo.
Rūtų vainikėlis, balta gėlytė, tai yra jaunųjų tyrumo, nekaltybės ir meilės simbolis!

Atgal
2

  
Banner