Banner

Nuo raudų iki linksmybių

Nuo raudų iki linksmybių

Tradiciniai mergvakariai susiję su itin lyriškomis emocijomis, mat tai buvo atsisveikinimo su savo kaimu, gimine, jaunimu . Vestuviškai apsirengusi nuotaka su dviem pamergėmis turėdavo apeiti kaimynus ir nusilenkdama su visais atsisveikinti, po to apraudodavo ir rūtų darželį - pagrindinį jaunystės atributą. O grįžusią į namus nuotaką tėvas porą kartų apsukdavo aplinkui - tai buvo jaunimo šokių pradžios ženklas. Beje, tą vakarą nuotaka turėdavo bent truputį pašokti su visais troboje esančiais jaunuoliais - tokia atsisveikinimo apeiga.
Nors lydima šokių ir dainų, šio vakaro nuotaika - rimta, graudi. Ją išlaikyti padėdavo ir įvairūs magiški linkėjimo burtai, pavyzdžiui, nuotakos sodinimas ant duonkubilio, kad duonos raugas užtikrintų moters vaisingumą ir javų derlingumą; šokiai apsimovus vilnones pirštines, nes vilna, gaurai žadėjo turtingą ateitį; jaunosios kasų išpynimas ir plaukų šukavimas šepečiu. Nuo šio - paskutinio apsisprendimo - vakaro, vyriausiajai pamergei nupynus vainiką, nuotaka plaukų į kasas, laikytas jaunystės puošmena, nebepindavo. Tikėta, kad jei iki vestuvių jaunoji neišsiverks, gyvenime teks raudoti, todėl išlydimąją visi graudindavo kaip įmanydami, tarsi priekaištaudami, kad jai nusibodo jaunos dienos, primindami, kad tai paskutinis vakaras pas motinėlę.
Dar vienas svarbus momentas - dovanos: pamergės atnešdavo savo keptų pyragų, visos merginos ruošdavo dovanėles pabroliams, jaunoji draugėms įteikdavo margaspalves juostas, nuotaką apdovanodavo ir kaimynai. Prisiminimui ir kad naujas gyvenimas neprasidėtų tuščiomis, jaunasis iš bernvakario dalyvių taip pat gaudavo įvairių dovanų: gaidį, žąsį, paršiuką, ėriuką, šuniuką ar pinigų, praktiškų daiktų, be to, patys aptardavo, ką dovanos nuotakai ir pamergėms, ruošdavo dovanas. Jaunojo tėviškėje atsisveikinimo vakaras irgi būdavo palyginti rimtas, bet graudenimų čia gerokai mažiau nei mergvakaryje. Vaikinai sočiai vaišindavosi, įvairiai kamantinėdavo jaunikį, paslėpę jį, piršliui liepdavo išpirkti. O atsisveikinimo apeigoms pasibaigus, visa palyda jodavo pas jaunąją - nuo tada vestuvės jau tapdavo visų švente.

Paskutinis viengungiškas vakaras - ypatingas
Jaunatviškai linksma, šmaikščia nuotaika seniau pasitinkami būdavo tik atvykstantys svečiai - jaunasis su pulku. Bet šiandien, kai jaunieji patys nusprendžia tuoktis ir paprastai vienas kitą jau gerai pažįsta, atsisveikinimo su nerūpestinga laisve vakaras nebūna toks jausmingas. Dažniausiai mergvakarius ir bernvakarius rengiantys jaunųjų draugai stengiasi nustebinti ir išbandyti nusprendusiuosius kurti šeimą, priversti suabejoti tokiu pasirinkimu, siekia, kad paskutinis jų - dar viengungių - vakaras ilgai išliktų atmintyje.
Mergvakarius ir bernvakarius anksčiau organizatorė patikina, kad dažniausiai jų tikslas - atkalbėti sutrikusią draugę ar draugą nuo santuokos ir kartu nepamirštamai praleisti vakarą. Pasak jos, kad vakarėlis pavyktų sklandžiai, pirmiausia reikėtų parinkti jam laiką (paprastai mergvakariai ir bernvakariai organizuojami likus vienai ar dviem savaitėms iki vestuvių), sudaryti dalyvių sąrašą. Taip pat rekomenduojama sugalvoti vakarėlio temą ir gana konkrečiai numatyti visą jo eigą, pavyzdžiui, iš anksto aptarti specialias užduotis ir dovanas, nuspręsti, kuris vakaro įvykis bus svarbiausias.
Visa mergvakario programa paprastai daugiausia rūpinasi vyriausioji pamergė, bernvakario - vyriausiasis pabrolys, padedami kitų šventės dalyvių. Juk rūpesčių gali kilti pačių įvairiausių: gal nuspręsite, kad neišdildomą įspūdį paliktų pasivėžinimas prabangiu limuzinu arba įprastu, bet ypatingai papuoštu ir tik vakarėlio dalyviams tą vakarą skirtu troleibusu ar autobusu? O gal pasirinksite karietą, motociklus arba kelionę traukiniu į kokią netikėtą vietą?.. Kad ir ką sugalvotumėte, prisiminkite, kad visoms idėjoms įgyventi prireiks laiko ir lėšų, todėl planavimo verčiau neatidėliokite.

Kuo daugiau pramogų ir staigmenų
„Vaikinai išskirtinėse programose paprastai nelinkę dalyvauti, dažniausiai jie pasirenka tiesiog neįpareigojančią aplinką ir linksminasi taip, kaip linksmintis tapus šeimos galva nebebus galima. Kartais panaudojami simboliniai daiktai, tarkim, antrankiai, grandinės, kuriais norima perspėti apie gresiančius santuokos pančius. Pavyzdžiui, liepiama visur kartu vaikščioti su „būsima žmona" - kokia nors specialiai pagaminta lėle", - patirtimi dalijasi Vilija. Pasak jos, vis populiarėja ir ekstremalios pramogos: pasivažinėjimai keturračiais motociklais, gokartais ar šuoliai su guma, parašiutu, dažasvydžio kovos ir panašiai. Kone būtinas išbandymas - įvairios jaunų ir žavių merginų vilionės: tiesiog mieste sutiktų arba profesionalių šokėjų, kad jaunikis įvertintų, ko netenka.
Ir merginos dabar neretai renkasi viešas triukšmingas vietas: barus, kavines, klubus, miesto gatves... Pagal vakarėlio temą parenkama ir apranga, kartais sukuriami tam tikri vaidmenys (nekaltų arba pašėlusių merginų). Sukuriant bendrumo jausmą, siekiama jaunajai parodyti, kad net ištekėjusi sunkiausiomis akimirkomis ji galės pasikliauti draugėmis. Vis dėlto jaunoji, atlikdama įvairiausias koduotas užduotis, turi įsitikinti savo pasiryžimo tvirtumu - atsispirti vyrų vilionėms ne taip jau lengva, o jų galima surengti įvairiausių. Neretai sunkios pasirodo ir linksmai pateiktos buities darbus primenančios užduotys: gaminimas, namų tvarkymas, rūpinimasis šeima. Į vakaro programą galima įtraukti ir simbolinių veiksmų, pavyzdžiui, liepti jaunajai nušluoti taką ar laiptus - tarsi kelią į savo laimę. Sėkmingai atlikusi išbandymus, jaunoji nusipelno netikėtų dovanėlių ir geriausių linkėjimų, įmantriai užrašytų ant popierinių širdelių, marškinėlių ar net vyriškų trumpikių - kad prisimintų visą gyvenimą.
„Madinga mergvakariui specialiai užsakyti tortą - tik ne bet kokį, o savo forma primenantį, pavyzdžiui, vyrišku pasididžiavimu vadinamą kūno dalį. Nuotakai valgant tokį pyragą (būtinai - nepjaustytą!) visoms tikrai būna linksma", - šypsodamasi pasakoja Vilija ir primena, kad į mergvakarį vertėtų pasiimti fotoaparatą, mat vėliau nuotraukos padės atgaivinti malonius šios šventės prisiminimus. Dar viena kone būtina mergvakario detalė - nėriniuoto keliaraiščio ir skarelės, pirmąją vestuvių naktį turinčių atstoti naktinį apdarą, dovanojimas. Tiesa, po visų vakaro netikėtumų, draugės paprastai dar prašo jaunosios garsiai perskaityti šmaikščią priesaiką. Jos tekstas gali būti pats netikėčiausias, bet dažniausiai pasižadama ir po vestuvių rasti laiko sau bei draugėms, nepasiduoti santuokos pančiams.

Svarbiausia - gera jaunavedžių nuotaika
Pašnekovė įspėja, kad bet kokiu atveju svarbiausia atsižvelgti į vadinamosios vakaro kaltininkės būdą ir pomėgius: vienai geriausia dovana bus tiesiog ramus pasisėdėjimas su artimiausiomis draugėmis, kita slapta trokšta šėlionių iki paryčių. Tokia pat taisykle pirmiausia turėtų vadovautis ir bernvakarių rengėjai - šis vakaras, kad ir kaip būtų švenčiamas, abiem jauniesiems turi kelti tik gerus prisiminus! Pasvarstykite, gal gera staigmena jauniesiems bus vėlyvas mergvakario ir bernvakario sujungimas? Bet tik jei jaunieji, atkirai draugų išbandyti ir pralinksminti, sugebės įrodyti, kad jų pasiryžimas kartu eiti prie altoriaus nenugalimas.
Juk šiandien galima įgyvendinti bene visas idėjas - nuo senųjų papročių iki didžiausių netikėtumų, tereikia pasitelkti fantaziją.

.

Atgal
0

  
Banner