Banner

XX a. pradžios BERNVAKARIAI

XX a. pradžios BERNVAKARIAI

Tūkstantį žingsnelių
Nuo mano namelių
Negaliu nueiti pas savo mergelę.
Ramta drylia lia, lia, lia (2)
Negaliu nueiti pas savo mergelę.
Liaudies daina

Bernvakaris tai buvo išsidūkimo, išsiplepėjimo vakaras. Bernai jaunikį apipildavo įvairiausiais klausimais. Kiekvienas stengėsi pasirodyti kuo gudresnis. Vakaras buvo pilnas juoko ir geros nuotaikos.
Bernvakario metu ir lietuviška šneka buvo dora. Ir tie žodžiai, lietuviški žodžiai susukę lizdus po tėvų pastoge bylojo apie „sielų grožį, meilės ir taurumo dainas“.
Atėjo iš praeities sodri ir paprasta lietuviška šneka! Ji, sudėta į kraitines skrynias, atsirėmė į tuos senus pamatus ir savo meile, savo gražia kalba, šviesiu juoku praskaidrina žmogų ir, tartum sujungia juos gražiam bendravimui.
Jaunojo tėvai vaišindavo bernus troboje arba svirne. Vaišės būdavo berniškos: duonos kepalas, sviesto dubenėlis, virtas kumpis su krienais. Užsigerdavo gira, sultimis, alumi, arbata.
Jaunojo tėvas iš po pagalvio ištraukdavo pusbonkę. Tik ant liežuvio, mokydavo sūnų...
Jaunuoliai gerdavo mažai. Bernvakario metu aptardavo ką padovanos pamergėm, jaunajai. Kartais visą vakarą būdavo palinkę prie savo baigiamų darbų. Dirbdavo įvairiausius medžio dirbinius: kultuves, badiklius, kočėlus, ližes, medalijonus, karolius, rankšluostines, šaukštus, klumpes, kraičio skryneles, žvakides, geldas, samčius ir t.t.
Mokėsi liaudiškų dainų, kūrė kupletus ir daina pasveikindavo visus jau esančius:

Suskaityk mergele,
Kiek aguonoje grūdų?
Niekur nėra tokių
Kaip mudu abudu.
Ramta drylia lia, lia, lia (2)
Niekur nėra tokių
Kaip mudu abudu.
Liaudies daina

Bernvakario metu jaunikiui pabroliai teikdavo dovanų - prisiminimą. Dažniausiai tai būdavo: gaidys, žąsinas, ėriukas, ožiukas, paršiukas, kačiukas, šuniukas, arba piniginė duoklė. Tai buvo gyvenimo pradžiai dovana.
Ryte pabrolių pulkas pas jaunąją atvykdavo anksčiau (kas gyveno toliau nakvodavo pas jaunikį) ir paslėpdavo jaunikį. Atvykęs piršlys turėdavo išsipirkti saldainiais, pinigais ar gėrimais. Tada visa palyda priekyje su piršliu, sėsdavo į gražius vežimus ar roges ir lėkdavo ton pusėn, kur šarka lekia, nes ten gyvena ta mergelė, kad uždegtų naujo gyvenimo žiburį...
Dabar bernvakario išmonės baigia išnykti. Kaimuose dar kai kur gražiai praeina šis vakaras.
Miestuose jaunimas švenčia daugiausia kavinėse, restoranuose ir šampano pursluose skandina šviesiausias gyvenimo akimirkas.
Kiekviena karta turi savo gyvenimo atspalvį, turi savo išmones, dainas ir savaip žiūri į gyvenimą.

Atgal
2

  
Banner